Kai Jūs stengiatės įtikti aukštesniajai klasei, aš juokiuosi iš Jūsų.
Kai Jūs stengiatės tapti tuo, kuo iš tiesų nesate, aš juokiuosi iš Jūsų.
Kai Jūs stengiatės pasiimti tai, ko nenusipelnėte, aš juokiuosi iš Jūsų.
Mano juokas pagrįstas veidrodžio efektu. Visuomenę matau tokią, kokia esu pati.
Skirtumas tas, kad nesistengiu atrodyti gražesnė už Jus, nesistengiu įtikti aukštesniems, nesistengiu tapti tuo, kuo nesu ir nesistengiu imti iš kitų.
Veidrodis nerodo 100% tikslaus atspindžio.
Naktį matau mėnulio šviesos sukeltą šešėlį priešais save.
Naktį girdžiu vandens čiurlenimą kranto linija.
Naktį jaučiu lengvą brizą, bėgiojantį virš mėnulio atspindžio vandenyje.
Naktį bandau išspręsti vienintelį mane kamuojantį klausimą, ir tą pačią naktį suprantu atsakymą... tenoriu, kad šią naktį išgyventum ir Tu.
Naktis yra laisva, diena yra patetiška.
Juokas?
Juokas dieną sustoja. Noriu išgirsti juoką naktį.
Virtimas iš akmens į vandens lašą. Sunku, skauda ir tylu.
Noriu Tavęs.
P.S. Realybėje, šis įrašas turėtų būti ištrintas. Jis neatspindi realios nei mano būsenos, nei mano sukurto pasaulio dėsnių, nei mano norų. Garsais šie žodžiai vieną dieną nukeliaus į tam tikrą suvokimą.
