pirmadienis, balandžio 20, 2015

Prispaustas į kampą praradimas.


3.17
Šiandien išbandau naują popierių.

Šiandien aš bijau gyventi. Štai, net mylimiausias tušinukas nėra jau toks mielas. Viskas atrodo labai netinkama tokiomis gyvenimo sąlygomis. Po velnių, net šios gyvenimo sąlygos yra netinkamos. Klausi, kam būtent (netinkamos)?

Kas aš? Atsakymas "aš" šiandien ne atsakymas

Šiandien aš bijau gyventi.

*.13
Kaip pavadintumėte gyvenimą, kuris vyksta visai negyvenimiškomis sąlygomis? Žaiskite žodžiais taip, kaip žaidžiate žmonėmis, o šiose srityje patirties Jums nestinga.

Sukurk naujus pasaulius. Kodėl? Kam? Kas juos valdys (toks kylantis klausimas pasako labai daug apie žmogaus minčių eigą ir tai, ko reikalauja jo prigimtis; tai sugriauna iliuzijas apie prigimtinę laisvę)?
Niekam.
Niekas.
Juk žinome, jog į žodį "niekas" sutelpa visi įmanomi ir neįmanomi dalykai.

Na štai, žinau, kad ramaus miego vėl neteko ragauti, nes galvoje skambėjo kažkieno pokalbis, į kurį tu nebuvai įtrauktas. Supykai, apsižiūrėjai aplink save. Sienos, knyga, telefonas, lubos. Įsitikinai, kad esi čia, bet dar ne pakankamai, jog galėtum įsitikinti, kad "čia" yra ten, kur esi šią akimirką.

IV.20
-Kodėl feministės, bent jau lietuvės, neprotestuoja dėl to, jog žodis "žmonės", kuris dažnai jų vartojamas apie lygias žmonių teises, yra vyriškos giminės? -

Šiandien man labai reikia dėmesio. Šiek tiek su sentimentalumo prieskoniais, bet suprantančio, neignoruojančio ir būnančio čia ir dabar. Bet aš nenoriu su niekuo realiai bendrauti. Vienas balsas rėkia - ATEIKIT ČIA, kitas balsas smaugia pirmąjį ir liepia užsičiaupti. Kekšė.
Žmonės, kurie kankinasi dėl netinkamų emocinių gyvenimo sąlygų - turėtų būti apsup... na, ir tokie samprotavimai prie ko priveda? - Ogi prie to, kad esame suplyšę skudurai, kurie priklauso nuo kažkieno rankos, kuri mus judina. Patys iš savęs esame tik mėsos gabalai, kuriais keliauja nerviniai impulsai. Lyg ir galėtumėme džiaugtis, kad esame energija, bet tai tik absurdo teatras, kuriame žmonės demonstruoja savo sugebėjimus apgaudinėti pačius save, kokie jie smagūs, laimingi, įdomūs ir pranašesni už bet kokią kitą gyvybę.
Nustokite, sustabdykite šią prastai sukurptą pjesę, aš noriu dingt. Man skirta per mažai, nors iš esmės, net to nesu verta. Ir štai turiu išgyventi,  kai iš manęs reikalauja dvigubai tiek išteklių. Man tiek neskirta, supraskite!
Aš noriu dingti.

Šiam itin savotiškam prakeiksmui vieną dieną sukursiu naują pavadinimą.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą