Nesišauki mirties -
Ji ragana pikta,
Savo nagus išties -
Ir baigsis gyvata...
Nepeik gyvenimo
Nekilki per aukštai,
Nes jisai sumanys
Tau keršyti už tai...
Jei tarp žmonių minios
Tu svetimas jauties
Tat laimė niekados
Tau rankos neišties...
[Nežinomas autorius, nežinomas pavadinimas]
Kartoju paskutinį stulpelį.Suprantu, kad man visuotinės laimės nereikia.
Geriau aš jausiuos svetima žmonių minioje ir
palikus juos ramybėje, sugausiu savo laimę kur kitur.
Ir pati ją apkabinsiu rankomis.
Tačiau visi šie posmai kartu sudėjus - vienintelis dalykas, kurį išsaugojau ir visada laikau savo stalčiuje.
Ateisi, pažvelgsiu Tau į akis ir pamatysiu jose tai, ką slepi savyje nenorėdamas tai paversti į žodžius, kurie lengvai viską sugriauna. Su Tavimi atrodo būtų maloniau tylėti ir kalbėti akimis.
Anksti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą